šėtoti

šėtóti, -ója, -ójo intr. 1. smarkauti, siautėti: Jau kelinta diena kaip vėjas šėtója ir galo nėra – baigia dangčius dralyt Ds. 2. mėtytis, blaškytis: Šėtoja matoja an vartų juostytelė, an lango plūksnytelė (d.) Ad. | refl.: ^ Šėtójos, mėtojos, pas kampą stojos (šluota) LKKII220(Lz). 3. refl. dūkti, šėlioti: Atejo girtas ir pradėjo po gryčią šėtótis Ds.